Pilietiškas žmogus – aktyvus, atsakingas bendruomenės narys, kuriam rūpi kitas žmogus, kuriam rūpi aplinka, kurioje jis gyvena, kuriam rūpi savo gimtojo miesto bei Lietuvos ateitis.
Gimęs vaikas iš karto tampa valstybės, kurioje gyvena piliečiu. Pilietiškumas perimamas iš šeimos vertybių puoselėjant šeimos tradicijas, bendraujant su seneliais, kartu su šeima dalyvaujant pilietinėse akcijose, konkursuose, tautinės kultūros renginiuose.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko pilietiškumą reikia pradėti ugdyti nuo artimiausios aplinkos pažinimo: padėti vaikui suvokti, kur žmogus gyvena, kas jį supa, pažinti savo valstybę ir miestą, jo istoriją, žymias vietas, aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, jaustis tikrais miesto piliečiais bei mažais savo darbeliais prisidėti prie miesto puošimo ir grožio.
Dalyvavome Respublikinio ikimokyklinių ir priešmokyklinių švietimo įstaigų kūrybiniame projekte „Rodos, jau girdžiu, kaip sunkiai kalas žodis, daigas, paukštis ir gerumas“. Išvyka į Širvintų miesto parką „Briedžių takas“ bei aplankytos svarbiausios miesto lankytinos vietos.
Paminėjome Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vaikai, kartu su pedagogais, visą savaitę kalbėjo apie Lietuvos valstybės atkūrimą, jos simbolius. Aiškinosi vėliavos spalvų reikšmę, prisiminė himno autorių, diskutavo apie sostinę Vilnių. Piešė pilis, lipdė laivelius su vėliavėlėmis, spalvino žemėlapius, kūrė atvirukus Lietuvai. Tautinę pilietiškumo savaitę užbaigėme šventiniu rytmečiu kartu su visa darželio bendruomene.
Dalyvavome kūrybinių darbų konkurse „Vietovardžiai pasakoja protėvių legendas“, Vilniaus rajono švietimo įstaigų projekte „Paslaptingasis Vilniaus kraštas – legendos, padavimai, pasakojimai”, Respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pilietinės edukacijos projekte „Lietuvos miestai vaikų lūpomis ir akimis“, tarptautinėje kūrybinių darbų parodoje „Atvirukas Lietuvai 2019“, folkloro pavienių atlikėjų šventėje Širvintose „Patrepsėlis" bei Respublikiniame 2019 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ rytų Aukštaitijos regioniniame rate Molėtuose bei nacionaliniame rate Kaune.
Apsilankėme ir Širvintų rajono savivaldybėje. Vaikus labai maloniai priėmė savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė bei administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Vaikai įteikė gėlių, dainavo dainą apie pavasarį, pasakojo mūsų krašto pasakojimus tarmiškai ir padovanojo kolektyvinį darbelį „Vaikų margučiai“. Vaikai domėjosi kada bus baigtas tiltas per Širvintos upę, tikrino merės žinias klausdami kada įkurta Lietuva? Merė mielai atsakinėjo į klausimus, papasakojo apie savo ir kitų darbuotojų darbą, leido visiems vaikams pasėdėti merės kėdėje. Bet labiausiai nudžiugino vaikus gera žinia, kad greitai bus Širvintų mieste pastatyti batutai, kur jie galės žaisti ir džiaugtis vaikyste!
Manau, kad vaikai jaučia didelę meilę vietai, kurioje jie gyvena, ja džiaugiasi, didžiuojasi, o svarbiausia – suvokia, kad norint, jog būtų gera gyventi savo gimtinėje, reikia ne tik imti, bet ir duoti.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Aušra Vitkauskienė
Pasakos nėra šiuolaikinio žmogaus išradimas, jos atkeliavo iš seniausių laikų tautosakos koridoriais. Visose pasaulio šalyse vaikams sekamos pasakos apie milžinus ir nykštukus, princus ir princeses, geras fėjas ir piktas raganas. Kiekvienas žmogus turi vilčių ir svajonių. Vaikams pasakos padeda susikurti savą svajonę. Klausydamas pasakos vaikas susitapatina su herojais. Pasakos labai svarbios lavinant vaiko kūrybinę saviraišką.
Mūsų lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ pasakos sekamos grupėse, salėje. Vaikai ne tik klausosi pasakų, bet ir patys kuria, vaidina, seka. Mes stengiamės sudominti, įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą, sugalvoti kuo daugiau kūrybinės raiškos, „uždegti" vaiką. Kovo 28 dieną vaikai vaidino vieni kitiems „Po pasakos sparnu“.
Vaikai pajautė pasakos personažų išgyvenimus, bandė mėgstamą pasaką suvaidinti. Žaisdami pasaką, vaikai atskleidė savo jausmus, patyrimą, individualumą, tampo savarankiškesni, labiau pasitikintys savimi. Vaikai visada mieliau vaidina ir žaidžia teatrą, nei klausosi ir stebi. Vaidindami įvairius gyvenimo vaizdelius, inscenizuodami pasakas, jie imituoja, pamėgdžioja ne tik suaugusiuosius, bet ir įvairius gyvūnėlius, paukščius, gamtos reiškinius, taip įgydami daugiau žinių apie aplinką. Veikėjų lūpomis jie mokosi taisyklingai kalbėti, lavinama vaizduotė.
Metodininkė Kristina Lieparskienė
Nuo senovės kovo 10 dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
Savaitės eigoje lopšelio-darželio „Boružėlė“ ugdytiniai stebėjo sugrįžtančius paukštelius, kūrė darbelius parodėlei „Paukšteliai sugrįžta“. „Kodėlčiukų“ grupės ugdytiniai pagal savo grupės vykdomą projektą, parengė programą 40 paukščių šventei. Vaikai mokėsi liaudies žaidimų, dainelių, paukštelių balsų pamėgdžiojimų, mįslių, eilėraštukų. Kovo 13 dieną į darželio salę sugužėjo vaikučiai pasiklausyti paukštelių balsų, pažiūrėti „Kodėlčiukų“ grupės vaikučių paruoštos programėlės. Vaikučiai klausėsi pasakojimų „Kodėl genys margas“, „Kodėl pelėda naktį mato“, išgirdo parskridusių paukštelių daineles. Šventės pabaigoje pakvietėme visus vaikučius pažaisti lietuvių liaudies žaidimus „Šarka“, „Atskrido paukštelis“. Vaikai ne tik praturtino savo bagažą apie kalendorinę 40 paukščių šventę žiniomis, bet ir džiugiomis emocijomis.
„Kodelčiukų“ grupės auklėtoja Stasė Pivoriūnienė
Užgavėnės – viena linksmiausių kalendorinių švenčių, kurią švenčiame likus septynioms savaitėms iki Velykų. Užgavėnių papročiai – tai senovėje buvusių šventų apeigų, kuriomis siekta nulemti derliaus gausumą, dalis. Pasak etnologo L. Klimkos, jau XIX a. žmonės nebetikėjo, kad pasivoliojus sniege dirva duos geresnį derlių, ar toli nuvažiavus, linai augs ilgesni. Pagarba tradicijai verčia tai daryti ir su šypsena į viską žiūrėti. Senais laikais tie papročiai turėjo ritualinę ir religinę reikšmę. Pamažu tai virto tradicija. Smagu vaikščioti persirengėliais, važinėtis rogėmis. Daug juoko, poilsio, atsipalaidavimo nuo kasdienybės. Neįmanoma įsivaizduoti Užgavėnių be persirengėlių.
Mūsų lopšelis-darželis „Bružėlė“ tradicijų nepamiršta ir jas puoselėja. Jau prieš savaitę pradėjome susipažinti su Užgavėnių tradicijomis, mokėmės Užgavėnių dainelių, žaidimų. Dainelės tapo smagiu žiemos varymo spektakliu, į kurio vyksmą įtraukėme visą darželio bendruomenę. Tikroji Užgavėnių diena yra antradienis. Smagu, kad tėveliai tai žino ir papuošė vaikus kaukėmis, skaromis, karoliais, įdavė vaišių. Persirengėlių vaikštynės su trankia muzika prasidėjo nuo ryto. Keliaudami po grupes triukšmavom, linksminomės, užrištomis akimis maitinome vienas kitą blynais, rinkome nuostabiausią Užgavėnių kaukę, stebėjome Lašininio ir Kanapinio kovą. Pasislėpėm po velniukų, čigoniukų, raganų, daktarų kaukėmis, apsiginklavom barškalais, dangčiais, būgnais, prisisėmėm pilnas rieškutes geros nuotaikos ir varėme žiemą iš kiemo. Tik ar žiema mus išgirdo?
Meninio ugdymo mokytoja Dalytė Jakštienė
Vasario 16-oji – ypatinga šventė visai Lietuvai. ,,Žiogelių“ grupės vaikai, kartu su pedagogais, visą savaitę kalbėjo apie Lietuvos valstybės atkūrimą, jos simbolius. Aiškinosi vėliavos spalvų reikšmę, prisiminė himno autorių, diskutavo apie sostinę Vilnių. Piešė pilis, lipdė laivelius su vėliavėlėmis, spalvino žemėlapius, kūrė atvirukus Lietuvai. Tautinę savaitę užbaigėme šventiniu rytmečiu kartu su visa darželio bendruomene. Kadangi gimtadienis džiugi šventė, tai į salę vaikai rinkosi su pakilia nuotaika, apsirengę tautiniais rūbais. Šventė prasidėjo Lietuvos valstybės himno giedojimu. Gimtinę Lietuvą vaikai sveikino dainelėmis, šoko liaudiškus šokius, deklamavo eilėraščius. Žiūrėjo filmuką „Legenda apie Gedimino sapną“, taip pat ekrane keitėsi gražiausi mūsų Tėvynės vaizdai. Galiausiai šventę vainikavo trispalvių balionų saliutas. Ši šventė praplėtė vaikų žinias apie gimtąjį kraštą, paliko daug įspūdžių ir džiugių emocijų.
Tai gražiai skambėjo žodžiai:
Laukas, pieva, kelias, upė.
Tai gražiai iš jų išaugo
Vienas žodis – LIETUVA!
Tokiomis gražiomis eilėmis pasibaigė pilietiškumo ugdymo savaitė.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danguolė Šeipūnienė
Adventas – tai rimties, viltingo laukimo, susikaupimo, gerų darbelių, klausimų ir atsakymų metas. Kad pabūti kartu ir pajusti Advento dvasią gruodžio 10-20 dienomis lopšelyje-darželyje vyko kūrybinės raiškos savaitė „Kalėdų belaukiant“. Pirmąją kūrybinės raiškos savaitės dieną vyko Kalėdinių namelių parodos atidarymas. Visus nustebino tėvelių kūrybiškumas ir išradingumas. Tėveliai kartu su vaikais padarė apie 150 įvairių nuostabių namų, namelių. Gruodžio 11 dieną įžiebėme eglutę. Kitą dieną vaikai rašė laiškus Kalėdų seneliui ir iškabino juos koridoriuje ant sienų. Buvo svečių diena, nykštukų bėgimas aplink darželį, vyko pokalbiai apie tradicijas. Vaikai sužinojo, kad Kūčios – viena iš paslaptingiausių švenčių. Tą naktį prabyla gyvuliai, arba galime atlikti įvairių burtų. Dvi dienas darželis kvepėjo kepamais kūčiukais. Nors dabar kūčiukų be vargo galima įsigyti bet kuriame prekybos centre, mes juos išsikepėme patys. Kūrybiškumo savaitę baigėme smagiu pasibuvimu su Kalėdų Seneliu ir „Linksmuoju lagaminu“.
Artėjant Kalėdoms pajautėme daug lopšelio-darželio bendruomenės šilumos, džiaugsmo akimirkų, apkabinimų, išgirdome ir ištarėme daug padėkos žodžių. Ši kūrybinės raiškos savaitė buvo prasminga.
Metodininkė Kristina Lieparskienė
Širvintų lopšelis-darželis „Boružėlė“ inicijavo kūrybinį projektą, kuriame dalyvavo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos iš Lietuvos. Projekto tikslas – tobulinti švietimo įstaigų socialines, bendravimo, pažinimo, menines kompetencijas, skatinti ugdymo įstaigų bendradarbiavimą ir sudaryti vaikams patirtinio mokymosi sėkmes. Jau pavadinimas „Rodos, jau girdžiu, kaip sunkiai kalas žodis, daigas, paukštis ir gerumas“ suteikia magiškos galios, prasmingų darbų ir auksinio rudens akimirkų. 1543 vaikai, 60 mokytojų, 40 įstaigų įsiliejo į kūrybos gretas. Paatvirausime… rengdami projekto nuostatus pagalvojome ar bus įdomu, ar bus patrauklu ir kiek tai svarbu ugdymo įstaigoms? Nesuklydome, dalyvių anketų gausumas pradžiugino, supratome, kad kolegos pasiilgę naujovių. Projektas sujungė keturis etapus. Pirmas etapas piešinių paroda „Į Žemę atkeliauja dėdė ruduo“. Piešiniai buvo demonstruojami Širvintų r. savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje. Antrasis etapas, kuriame susiliejo jausmai, solidarumas, atjauta – gerumo akcija „Voratinklių gijose slepiasi gerumas“. Kūrybiškos auklėtojos vaikučiams parodė kokia gali būti gerumo galia, kaip mums svarbu perduoti žmoniškąsias vertybes kitiems, kokį pavyzdį mes parodome augančiai kartai. Trečiasis etapas meno dirbtuvės „Spalvomis trykštantis ruduo“ įtraukėme ir tėvelius, ir senelius. Darbuose (daržovių herojai su aprašymais, eilėmis) atsispindėjo meninės galios išraiškos. Labiausiai laukėme ketvirtojo etapo – nuotraukų parodos „Ruduo atkeliavo į mūsų miestą“. Susipažinkime… mes iš Jonavos, o mes iš Kauno Nemuno santakos, o mes iš Panevėžio aukštaičių plokštumos, o kur dar Žemaitijos kraštas, jūros gaiva iš Klaipėdos, Vilnius – sostinės didybė, Suvalkijos taisyklingos kalbos vaikai. Nesuvardinsime kiek pamatėme gražių vietų, o vaikai visi besišypsantys, laimingi. Projekto veiklos suvienijo įvairių specialybių žmones, nes dalyvavo įstaigų bendruomenės. Šiam tikslui sukūrėme Facebook paskyrą, kurioje džiuginome svečius išskirtinėmis vaikiškomis akimirkomis, savo atžalas galėjo pamatyti atokesnėse vietose gyvenantys artimieji.
Gruodžio 3 d. pedagogus pakvietėme į projekto refleksiją. Pradėjo renginį lopšelio-darželio „Boružėlė“ vaikai su nuotaikinga programa. Auklėtojos pristatė projekto etapus, grožėjomės šių etapų akimirkomis, gėrėjomės gerosios patirties rezultatais ir sklaida. Įtakingiau ir stipriau jaučiamės kaip mus palaiko. Šio projekto globėja – Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė gėrėjosi nuveiktais darbais, skatino kurti vardan Lietuvos, juk projektas sutapo su Lietuvos 100-mečiu. Vaikams turime suteikti du dalykus – šaknis ir sparnus.
Dalyviams buvo įteiktos padėkos, atsiminimo dovanėlės apie mažą Širvintų kraštą, tačiau su gabiais ir iniciatyviais žmonėmis. Mūsų šventė-refleksija tęsėsi pas Širvintų rajono ūkininkę Dalią Ėmužytę, ekologiniame ožkų ūkyje. Ūkio šeimininkė svečiams pasakojo apie ūkyje vykstančius procesus, gamybą, realizaciją, skatino pažinti gamtą ir būtinai degustuoti ekologiško ūkio produkciją.
Pedagogai dalinosi projekto idėjomis, kalbėjome apie bendruomeniškumo ugdymo būdus ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Sutarėme, kad dar susitiksime, dalyvausime ir draugausime.
Jau išgirdome kaip lengvai kalėsi geras ir skambus žodis, kėlėsi rudenio dosnumo daigai, praskrido paukštis su geromis žiniomis, o gerumo niekada nebūna per daug, ypatingai kai jį skleidžia tiek daug pozityvių ir mylinčių savo kraštą žmonių.
L. v. direktoriaus funkcijas Sondra Bartulienė
2018 m. lapkričio 19-25 dienomis Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija pakvietė švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, institucijas, organizacijas ir visus suaugusiuosius kurti mokymosi šventę – devynioliktąją suaugusiųjų mokymosi savaitę „Lietuva mokosi: iš praeities į ateitį“.
Suaugusiųjų mokymosi savaitė skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui.
Priimdami šį kvietimą ir norėdami suaugusiems žmonėms parodyti mokymosi galimybes, lapkričio 19–23 dienomis atvėrėme įstaigos duris. Pakvietėme visą lopšelio-darželio „Boružėlė“ bendruomenę pradėti mokytis šiandien ir tęsti mokymąsi ateityje, kad neįstrigtume praeityje, o sujungtume praėjusį laikmetį su dabartimi ir ateinančiu šimtmečiu.
Mokymus vedė lopšelio-darželio darbuotojai ir kviesti asmenys. Smagia rytine mankštele (Vilma Pimpienė) prasidėjo suaugusiųjų mokymosi savaitė „Lietuva mokosi: iš praeities į ateitį". Kūrybinėse dirbtuvėse mokėmės kurti reljefinius paveikslėlius (Kristina Lieparskienė), vyko edukacinis užsiėmimas ir erdvės kūrimas „Vabzdžiai ir jų gyvenimas“ (Ramunė Pečiulienė), praktiniame-mokomajame seminare „Skrebinimas “(Inga Maslinskienė) mokėmės gaminti atvirukus skrebinimo technika, karpėme Kalėdinius namelius (Stasė Pivoriūnienė, Rasa Meškutavičienė), sužinojome daugiau ir įdomesnių IT pritaikymo galimybių (Inga Maslinskienė), išklausėme psichologės Esteros Švelniutės-Ašembergės paskaitos, dalijomės gerąja patirtimi – degustacija „Sveika mityba – iššūkis“ (Jurgita Ragauskienė).
Mokėmės būti kitokie: kūrybiški, netradiciniai, ieškantys naujovių, nenuobodūs. Kitokie būsime mes, kitokie – laisvi ir nepriklausomi – bus mūsų vaikai bei anūkai, kitokia – moderni ir šiuolaikiška – mūsų visuomenė, kitokia – šviesesnė ir džiugesnė mūsų ateitis. Žadame eiti tolyn, žvelgdami į ateitį, nes pamatus ateities suaugusiųjų mokymuisi paklojame jau šiandien.
Metodininkė Kristina Lieparskienė
Respublikinė ikimokyklinė ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA) pakvietė visas ikimokyklinio ugdymo įstaigas išbandyti vaikų fizinio aktyvumo skatinimo formas koridoriuje ir savo ugdymo įstaigoje organizuoti akciją „Sportuojantis koridorius“. Akcijos tikslas: skatinti vaikų fizinį aktyvumą neįprastoje aplinkoje, erdvėje – koridoriuje.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams fizinis aktyvumas yra prigimtinis. Rudenį trumpėjant dienoms, ilgėjant vakarams vaikai turi vis mažiau judrios veiklos lauke. Įgyvendinant vaiko sveikatos ugdymo ir sveikatingumo priemones darželyje puikiai galima išnaudoti koridoriaus erdves.
Lapkričio 6-7 dienomis sukvietėme visus vaikus, pedagogus, visą darželio bendruomenę pasimankštinti netradicinėje rytinėje mankštoje.
Rytinė mankšta netradiciškai suteikė vaikams daug emocinio pasitenkinimo, džiugių akimirkų visai dienai.
Metodininkė Kristina Lieparskienė
