Užgavėnės – paskutinė mėsiedo diena, nuo kurios prasideda Gavėnia. Ji trunka septynias savaites, iki Velykų šventės. Triukšmingos Užgavėnės švenčiamos visoje Lietuvoje. Šią dieną stengiamasi praleisti linksmai, siaučiant ir valgant daug mėsiškų valgių. Per Užgavėnes valgomi tradiciniai valgiai: šiupinys, blynai, mėsos ir bulvių troškinys, šaltiena, troškinti rauginti kopūstai su dešra, vakare – pieniška lakštinių sriuba. Populiariausi Užgavėnių persirengėliai buvo „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“. Taip pat Lašininis su Kanapiniu ir moters arba vyro iškamša, vadinama More, Kotre arba Gavėnu.
Kovo 1 d. Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ bendruomenė pasiruošė tradiciniam ir triukšmingam žiemos išvarymui. Vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Giltine ir kt., o svarbiausia – Užgavėnių patiekalais – blynais. Turbūt pati linksmiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, atsisveikino su šaltu oru ir varė žiemą iš kiemo. Lašininis ir Kanapinis kvietė susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių – virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju. Kieme vyko džiugi ir žaisminga žiemos palydų šventė, kurios metu auklėtojos kartu su vaikais, persirengę įvairiais personažais, linksmai šoko, dainavo, pokštavo, įvairiai gynė žiemą iš kiemo, vyko Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja mūsų ydas – persivalgymą ir tinginystę, o Kanapinis – atvirkščiai yra judrus, liesas, mokantis su kitais dalintis, todėl Kanapinis ir laimi kovoje su Lašininiu. Šventės pabaigoje visi persirengėliai buvo pavaišinti kvapniais ir gardžiais blynais. Išviję šaltą žiemą visi su nekantrumu laukiame pavasario.
Meninio ugdymo mokytoja Aušra Jutelienė
